Taigi, taigi kaipgis
visai aptingau ir nebeprisėdu parašynėti, o tiksliau visiškai nebesurandu laiko, o dar tiksliau – aukoju savo vieną “misiją” vardan kitų “misijų”… Kažkaip labai jau “suvėliau” viską, visai neblogas kalambūras gavosi…
Jeigu atsirastų norinčių padėti man, tai maloniai kviečiu visus norinčius prisijungti. Kadangi visai nesinorėtų čia matyti vaikų darželio, tai laukiu tik rimtų ir protingų pamastymų. Taigi su idėjomis ir pasiūlymais prašau kreiptis elektroniniu paštu. Pažadu visiems atrašyti.

Paveiksliuką ant paint’o keverzojo romrishka
O dabar grįžkime prie straipsnio temos. Taigi, kadangi jau greitai mano gyvenime nusimato šioks toks jubiliejus – bus metai kaip mečiau rūkyti. Todėl norėčiau su visais pasidalinti savo džiaugsmu ir atšvęsti… Ir siūlau kurį laiką nemokamai (manau, kad kokį mėnesiuką, todėl paskubėkite
) pasiimti lietuviškai įgarsintos Allen’o Carr’o audioknygos “Lengvas būdas mesti rūkyti” archyvų slaptažodį. Viskas ko reikia – prisiregistruoti šitame puslapyje ir atsiųsti man prašymą į elektroninį paštą. Visi tai padarę, kelių dienų laikotarpyje gaus slaptažodį į tą patį elektroninį paštą, iš kurio išsiuntė prašymą. Nepraleiskite puikios progos nemokamai atsikratyti dar vieno suvaržymo!!!
Dar truputi papasakosiu apie savo pojūčius esant buvusiam rūkaliui. Tikrai nėra tos amžinos (kaip kiti mano) kovos su nikotinų visą gyvenimą. Netgi galiu teigti, kad kuo ilgesnis laikas praeina nuo metimo rūkyti dienos, tuo mažiau ir bepagalvoji apie norą užsirūkyti.
Nemeluosiu, būdavo ir tokių dienų, kai tikrai norėdavosi užsirūkyti, dažniausiai, kaip sakoma per baliukus “по приколу” (aka for fun
). Bet jeigu įdėmiai skaitei/klausei knygą, po pirmosios minties seka antra – “… vienos cigaretės nebūna, tai naujos priklausomybės pradžia…” – ir “atšoka” visos fantazijos užsitraukti
. O priežasčių yra labai daug. Ir dėlto, kad gali ir vėl įkliūti į tuos pačius spąstus, iš kurių taip atkakliai vadavaisi; ir dėl to, kad bus gėda prieš save patį – nes visos pastangos, ir visiškai nesvarbu daug ar mažai jų buvo, nueis perniek; ir dėl to, kad tu ir vėl žinosi, jog mažoji pabaisa dar kartą apsigyveno tavo kūne, ir tu nebeesi visiškai nepriklausomas ir laisvas…
Kas liečia susierzinimus, nervus, stresus ir panašias ne itin malonias žmogui situacijas. Tikrai nėra jokio potraukio užsitraukti cigaretės per kiekvieną daugiau ar mažiau įtemptą akimirką. Taip, ką tik metus rūkyti, geriau pasistengti vengti tokių situacijų, bet tai visiškai nereiškia, kad su jomis nepavyks susitvarkyti esant reikalui. Aš netgi specialiai kelis kartus bandžiau “pagaudyti” savo pirmąsias mintis esant įtampai – visiškai priešingos mintys negu tada, kai dar rūkiau, kitaip sakant visai “ne iš tos operos”.
Anksčiau būdavo – reikia bėgti kuo greičiau užsitraukti, nes bus 3,14zdiec, cigaretė tikrai mane išgelbės. Nors aš tik melavau sau, nes taip niekada ištikrųjų nebuvo, bet “smegenų plovimas” buvo padaręs savo, ir visada atrodydavo, kad gaunu savo atpildą (aha, gaudavau – su “irklu” per plaučius
)…
O dabar galvoju taip – aha, dabar panašu į 3,14zdiec, ką galima padaryti, kad liktų bent jau puse iš to “gėrio” . Visada maniau, kad geros mintys ateina tik traukiant dūmą, bet dabar vėl įsitikinau, jog švarios smegenys (neapkrautos toksinais) dirba daug patikimiau ir našiau negu tos, kurios paskendusios dūmuose…
Taigi, visų pirmą norėčiau pasveikinti visus tuos, kurie vėl prisijungė prie nerūkančiųjų gretų. Juk kiekvieno iš mūsų metimo rūkyti diena – yra bendra visų metusiųjų šventė, nes mes visi turėjome įveikti vieną ir tą patį priešą.
Taip pat sveikinu visus nerūkančiuosius, kurie visokeriopai padėjo savo draugams ir artimiesiems, o ne vadino juos silpnavaliais ir kvailiais…
Taip pat norėčiau pasveikinti ir tuos, kurie jau pradėjo galvoti apie metimą. Linkiu stiprybės ir nepabijoti pažiūrėti tiesai į akis, kuri iš tikrųjų nėra tokia ir baisi, kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Manau, kad kiekvienas jau metęs rūkyti, mielai pagelbės patarimais ar palaikymu kiekvienam bandančiam mesti.
Be to rekomenduoju visiems paskaityti/paklausyti Allen’o Carr’o knygą “Lengvas būdas mesti rūkyti”, net ir tiems, kas net nesiruošia mesti – juk jūs nieko neprarasite, nes skaitymo/klausymo metu nereikia liautis rūkyti. O po to, jeigu noras rūkyti neišnyks, galėsite ir toliau užsiiminėti “mėgstamu” darbu. Tuo pačiu iš knygos gausite nemažai naudingos informacijos, ir ne vien apie rūkymą.



